Kaip pasiruošti pirmąjam susitikimui su psichologu?

Sėkmingai įsivardinę problemas, pagalvokite, kaip norėtumėte tai pakeisti? Kaip norėtumėte, kad Jūsų gyvenimas atrodytų? Kaip kitaip norėtumėte elgtis? Kas turėtų pasikeisti, kad manytumėte, jog problema jau išspręsta?

Terapijos metu dažnai rekomenduojama keltis mažiau tikslų, kuriuose naudojami tokie žodžiai kaip „atsikratyti“, „išvengti“, „pabėgti“, „sustabdyti“ arba „pamiršti“. Pavyzdžiui, „norėčiau sumažinti savo nerimą“ arba „norėčiau išvengti nerimo jausmo“ - gali skambėti kaip suprantami tikslai, tačiau tokia formuluotė nepasako, kaip norėtume jaustis ir elgtis, kuria kryptimi norėtume judėti. Mažiau tikėtina, kad vengimo kryptimi suformuluoti tikslai bus pasiekti, nes jie nukreipia energiją ir dėmesį ne į norimus pokyčius, bet į bėgimą nuo kažko baisaus/nenorimo.

Galbūt esate girdėję žmones sakant, kad jie kreipėsi pas psichikos sveikatos specialistą, tačiau konsultacijos jiems niekuo nepadėjo. Tokią patirtį gali lemti keletas skirtingų priežasčių. Terapija nėra visiems tinkantis stebuklingas gydymo būdas, todėl egzistuoja ir psichiatrinis gydymas bei kitos pagalbos galimybės. Kita vertus, nusivylimas gali kilti dėl to, kad terapijos pradžioje nebuvo aišku, kokių rezultatų tikimasi ir ko siekiama terapijos metu.

Normalu, kad žmonės, kurie kreipiasi pas psichologą, gali tiesiog norėti teigiamų pokyčių savo gyvenime, gyventi laimingiau arba pašalinti tai, kas jiems kelia diskomfortą. Kiekvieno žmogaus laimingo gyvenimo apibrėžimas yra skirtingas. Todėl labai svarbu turėti aiškų susitarimą tarp kliento ir terapeuto dėl to, ko tikimasi ir ko norima pasiekti terapijos metu. Terapijos procesą galima įsivaizduoti kaip kelionę traukiniu, kuris sustoja skirtingose stotelėse. Norėdami keliauti kartu, tiek klientas, tiek terapeutas ne tik turi įlipti į tą patį traukinį, bet ir į tą patį traukinio vagoną.

Pavyzdžiui, vienam žmogui pasitikėjimas savimi reiškia, kad jis niekada nejaus nerimo, o kitam tai gali reikšti užtikrintumo savimi pojūtį, kai nebereikia mintyse vis grįžti į tas pačias situacijas, vėl ir vėl jas apgalvoti. Dar kitiems pasitikėjimas savimi reiškia drąsą keistis ir įgyvendinti svajones ar užkalbinti patinkantį asmenį.

Jums ir terapeutui kartu dirbant norimo pokyčio link pasidaro labai svarbu, kad tiek Jūs, tiek terapeutas vienodai suprastų, koks yra terapijos tikslas. Jeigu norite kuo lengviau užmegzti kokybiškus santykius su savo terapeutu, kviečiu dar prieš pirmąjį susitikimą pagalvoti apie du pagrindinius klausimus.

Pirmiausia svarbu identifikuoti savo dabartines problemas - kas mano gyvenime man trukdo ar nepatinka? Tai gali būti įvairūs dalykai, nuo jūsų elgesio ir emocinės būsenos iki situacijų, kurios jums kelia diskomfortą ar nerimą. Svarbu nustatyti tikrąją problemą ar problemas, su kuriomis susiduriate, nes terapija dažnai yra skirta būtent mokytis jas išspręsti.

Pavyzdžiui, jūsų problema gali būti susijusi su noru daugybę kartų patikrinti, ar užrakinote namų duris. Šis kompulsyvus tikrinimas gali kelti daugybę problemų, nuo stipraus nerimo jausmo iki negalėjimo susikoncentruoti į kitas Jums svarbias veiklas, nes visas laikas sueikvojamas ritualų atlikimui. Taip pat toks elgesys gali turėti įtakos jūsų santykiams ir bendravimui su kitais, atsiliepti darbo rezultatams, jūsų nuotaikai bei energijos lygiui. Be to, su laiku tai gali lemti izoliaciją nuo kitų žmonių ir stiprų vienatvės jausmą. Taigi, matote, kad tokiu atveju į problemų sąrašą patektų nuolatinis poreikis tikrinti namų duris, nerimo jausmas, izoliacija arba santykių su kitais kokybės trūkumas, sunkumai susikoncentruoti darbe.

Pavyzdžiui, palyginkime tikslą „Norėčiau numesti svorio“ su „Norėčiau valgyti daugiau daržovių“. Antrasis tikslas suformuluotas aiškiau, nes įvardija konkretų veiksmą, kurį asmuo gali atlikti. Terapijoje rekomenduojama naudoti tokias formuluotes, kurios nurodo konkretų elgesį ar veiksmą. Taigi, antrasis tikslas „Norėčiau valgyti daugiau daržovių“ daug aiškiau nurodo, ką asmuo turėtų daryti, norėdamas pasiekti savo tikslą, palyginti su pirmuoju tikslu „Norėčiau numesti svorio“, kuriame nenurodomi konkretūs veiksmai.

Pavyzdžiui, socialinį nerimą patiriantiems žmonėms tikslas „visiškai nejausti nerimo“ yra nerealistiškas. Kartais jausti nerimą bendraujant su kitais yra visiškai normalu. Daugelis žmonių jaudinasi kalbėdamiesi su jiems patraukliu asmeniu arba kai tenka išgirsti kritiką. Socialinio nerimo atveju realistiški tikslai galėtų skambėti taip - kalbėdamas su žmonėmis, žiūrėsiu jiems į akis, nevengsiu susitikimo su draugais, net jeigu man tai kels nerimą, pakviesiu man svarbų asmenį pietų ar į kiną.

Suprantama, kad kartais gali būti labai sunku aiškiai išreikšti savo norus ir tikslus. Net jeigu neturite atsakymų į čia pateiktus klausimus, nerimauti neverta. Terapeutas gali Jums padėti apsvarstyti šiuos klausimus kartu ir pateikti pavyzdžių, kaip tikslai galėtų skambėti Jūsų gyvenimo kontekste. Galimai šiame etape pastebėsite, kad iškils tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai tikslai. Vieni tikslai atrodys sunkesni, o kiti lengvai įgyvendinami. Terapijos pradžioje svarbu ne tik aptarti, kokių tikslų norite siekti, bet ir išsirinkti, ties kuriais tikslais dirbsite pirmiausiai, o kurie tikslai dar gali palaukti.

Kiekviena emocija turi savo funkciją, todėl terapijos metu mokytumės ne nejausti, o pažinti save ir savo emocijas, įsitraukti į dabarties momentą, kontroliuoti savo elgesį, atpažinti mums būdingus mąstymo būdus, t.y. net ir jausdami nerimą priimtume realybę ir kurtume gyvenimą, kurio norime. Išmokus gyventi su nerimu, jis dažnai gali stipriai sumažėti.

Žemiau pateikti klausimai, kurie galėtų būti naudingi žmogui, patiriančiam daug nerimo:

• Kuo mano gyvenimas skirtųsi nuo dabartinio, jeigu jausčiau mažiau nerimo?

• Ką daryčiau laisvu laiku, jei jausčiau mažiau nerimo?

• Ar yra veiklų, kurių vengiu dėl savo nerimo?

• Ar yra kažkas, ką norėčiau pradėti daryti, jei mažiau nerimaučiau?

• Ar yra kažkas, ką norėčiau nustoti daryti?

Nenustebkite, jeigu terapijos metu nustatyti tikslai su laiku keisis. Vieni pradiniai tikslai gali tapti nebeaktualūs, o kitus gali tekti performuluoti. Dažnai terapijos metu klientai atranda naujų sričių, kurias nori tyrinėti, arba problemų, kurias norėtų išspręsti. Kaip ir gyvenimas, terapija yra procesas.

Kai kurie išsikelti tikslai, tokie kaip „niekada nejausti nerimo ar pykčio“, yra neįgyvendinami. Suprantama, kad kartais emocinės būsenos gali tapti per intensyvios ir trukdyti mūsų kasdieniam funkcionavimui, pabloginti gyvenimo kokybę ir Jums paprasčiausiai gali nebesinorėti jaustis prastai. Bet gyvenimas pats savaime yra kupinas netikėtumų, o įvairios emocijos yra neatskiriama mūsų egzistencijos dalis.

Dažnai žmonės nusivilia procesu, nes nemato pokyčio. Taip gali nutikti, nes pirmieji pokyčių ženklai dažnai būna nedideli, o nedideli pokyčiai kartu yra ir lengvai pamirštami. Todėl labai svarbu yra stebėti savo progresą ir jį dokumentuoti. Svarbu save lyginti su žmogumi, kuriuo buvote seniau, o ne su idealia/neegzistuojančia savęs versija.