Kognityvinė elgesio terapija (angl. cognitive behavioral therapy, CBT) – moksliniais tyrimais pagrįsta šiuolaikinė psichoterapijos rūšis, kurios efektyvumą patvirtina gausūs moksliniai tyrimai. Ji grįsta principu, kad žmogaus mintys, nuotaika, kūno pojūčiai ir elgesys yra tarpusavyje susiję, o bendrai savijautai daug įtakos turi ne tik konkretūs gyvenimo įvykiai, bet ir tai, kaip juos interpretuojame. Ši terapijos rūšis pasižymi tikslumu, struktūruotumu, yra orientuota į konkrečių užsibrėžtų tikslų pasiekimą, užduodami namų darbai. Terapiniam santykiui yra būdingas lygiavertiškumas: terapeutas ir klientas dirba kartu.
KET jungia dvi psichoterapijos rūšis:
Kognityvinę terapiją, kuri tiria žmogaus suvokimo ir pažinimo procesus (pavyzdžiui, tam tikrus mąstymo būdus, vadinamus kognityviniais iškraipymais, kurie iškreipia žmogaus realaus gyvenimo vaizdą, be svarios priežasties priverčia jausti nerimą, liūdesį, pyktį);
Elgesio terapiją, kurios dėka silpninami ryšiai tarp stresą keliančios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų: baimės, depresijos, įniršio, save žlugdančio elgesio.
Kognityvinė elgesio terapija
Kas yra KET, ACT ir Schemų terapija?
Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (angl. ACT – acceptance and commitment therapy) yra nauja, veiksminga, pasaulyje sparčiai populiarėjanti ir moksliškai pagrįsta šiuolaikinė psichoterapija. Šioje terapijoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas paciento įgalinimui elgtis pagal savo vertybes, savo gyvenimo įsisąmoninimui ir neišvengiamų dalykų priėmimui.
Šiai terapijos rūšiai būdingas ne siekis panaikinti nenorimas mintis, emocijas ir potyrius, o psichologinio lankstumo lavinimas: gebėjimas keisti savo elgesį priklausomai nuo to, kiek tas elgesys yra naudingas ir prasmingas ir pačiam klientui. Pagal ACT modelį, žmonės geriausiai jaučiasi tada, kai:
priima savo automatines mintis, pojūčius ir impulsus veikti;
nesitapatina su savo mintimis (pavyzdžiui, geba stebėti kylančias mintis nebūtinai automatiškai jomis patikėdami arba paklusdami joms);
įsisąmonina save (suvokia save patirdami stabilų savasties jausmą, geba stebėti savo psichologines patirtis iš šono);
sąmoningai patiria save čia ir dabar;
tiksliai žino savo vertybes (t.y. paties žmogaus pasirinktus trokštamo elgesio modelius);
įsipareigoja gyventi pagal savo vertybes, net jei tai kelia psichologinių iššūkių.
Priėmimo ir įsipareigojimo terapija
Schemų terapija
Schemų terapija (ang. schema therapy) yra palyginti nauja giluminės terapijos rūšis, apjungianti kognityvinės elgesio terapijos, psichoanalizės ir geštalto terapijos elementus, taip pat prieraišumo teoriją. Nors ši terapija buvo sukurta asmenybės sutrikimams ar asmenybiniams ypatumams gydyti, šiandien ji yra taikoma daugybei psichologinių problemų spręsti.
Schemų terapijos metu kartu su psichoterapeutu yra aiškinamasi, kokios iš vaikystės kilusios schemos, arba neadaptyvūs kertiniai įsitikinimai apie save, kitus ir pasaulį iki šiol veikia klientą, ir mokomasi jas keisti. Schemos susiformuoja, kai vaikystėje nėra patenkinami svarbiausi vaiko poreikiai. Jos gali veikti žmones visą gyvenimą, nulemdamos neadaptyvius problemų įveikos būdus ir elgesius. Taikant šią terapijos rūšį siekiama išmokyti klientus pasirūpinti savo emociniais poreikiais taip mažinant patiriamą distresą. Terapiniame darbe mokoma pastebėti savo veikimo režimus, taikoma daug darbo su vaizduote, klientas skatinamas įsisąmoninti savo kūno pojūčius ir jų ryšį su emocijomis.